Kodėl muzika
gydo mūsų sielas?

—

TRAUMA, VIBRACIJA IR VIDINĖ DERMĖ

Įsivaizduokite, kad kiekvienas iš mūsų yra gyvi virpesiai, skleidžiantys unikalų skambesį. Šis skambesys atspindi mūsų sąmonės būseną – jei esame laimingi ir ramūs, skambame švelniai, o jei esame prislėgti ar įsitempę, tas skambesys tampa nevaldomai chaotiškas.

Kai patiriame traumą, šis mūsų vidinis orkestrėlis sutrinka, pradeda groti disonansu – vibracijos nusileidžia į žemus, grubius dažnius, tokius kaip baimė, kaltė, gėda ar sielvartas. Tas grubių virpesių chaosas palaiko dirginantį foną ir trukdo mums jaustis laimingiems, ramiai miegoti naktį ir apskritai suprasti, kas vyksta mūsų gyvenime.

Koreguodami traumą, iš esmės grąžiname tą vidinį orkestrą į jo derėjimo skambesį. Su kiekvienu atsipalaidavimo momentu, kiekviena atleidimo akimirka, mūsų vibracijos pradeda kilti aukštyn – nuo niūrių, žemų natų prie meilės, atjautos ir vidinės ramybės dermės.

Įsivaizduokite, kaip kiekvienas emocinės naštos paleidimas prideda po reikšmingą, lengvą virpesį į jūsų gyvenimą.

Kai nervų sistema sugrįžta į balansą (orkestrui grįžus į dermę), energija pradeda tekėti natūraliai, be blokadų ar disbalanso. Išsivalo nepageidaujamas triukšmas, leidžiantis aiškiai girdėti pagrindinę savo sielos melodiją. Šis vidinis harmonizavimas mūsų psichinei bei empatinei sferai yra labai svarbus, netgi esminis – mes pradedame geriau jausti subtilius energijos pokyčius aplink mus ir labiau rezonuoti su pasauliu.

Tuomet, kai mūsų vidinė vibracija kyla, pradedame patirti visai kitą realybę, nes rezonuojame aukštesniais dažniais, pradedame matyti naujas galimybes, pritraukiame kitokius žmones ir situacijas – mūsų realybė pakinta.

Taip derinant trauminius virpesius, sukalibruojame savo vidinį instrumentą, perrašome visą savo gyvenimo kompoziciją, praturtindami ją naujais, šviesiais, lengvais ir maloniais tonais.



KAIP VEIKIA GARSINĖS MEDITACIJOS

Kartais būna, kad žmogus nieko neprisimena kas vyko meditacijos metu, sako — užmigau klausydamas. Bet po kelių savaičių pastebi, kad viduje ramiau, mažiau nerimo, aiškesni sprendimai.

Nes kol sąmonė ilsėjosi — pasąmonė — klausėsi.


Mano garsinės meditacijos yra kuriamos taip, kad veiktų nepriklausomai nuo to, ar tu esi visiškai budrus, giliai atsipalaidavęs ar jau miegi.


MOKSLAS APIE KAMERTONUS

Kamertonai sukuria tikslų, stabilų garso dažnį kartu su švelniomis mechaninėmis vibracijomis. Kai šios vibracijos sklinda ore arba yra perduodamos per klausos sistemą ir suvokiamos smegenų bei kūno, jas aptinka odoje, fascijoje, raumenyse ir kituose audiniuose esantys jutiminiai receptoriai.

Šie receptoriai perduoda informaciją nervų sistemai apie kūno būseną ir išorinius mechaninius dirgiklius. Mokslas jau žino, kad ląstelės nėra pasyvios – jos geba reaguoti į įvairius dirgiklius, įskaitant spaudimą, tempimą ir vibraciją. Dėl šios priežasties vibracijos poveikis daugelį metų tyrinėjamas biomechanikos, neurofiziologijos ir regeneracinės medicinos srityse.

Kamertonų terapijos metu švelnių vibracijų ir ilgai išliekančio garso derinys sukuria jutiminį stimulą, kuris gali padėti nervų sistemai pereiti iš padidinto budrumo būsenos į ramesnę ir labiau subalansuotą būseną. Daugelis žmonių tai patiria kaip sumažėjusią raumenų įtampą, lėtesnį kvėpavimą, geresnį kūno pojūtį ir gilesnį atsipalaidavimą.

Nors dabartiniai moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad kamertonai gali „perderinti ląsteles“ ar atkurti kūno „natūralius dažnius“, tyrimai rodo, kad vibracija gali daryti įtaką biologiniams procesams ir nervų sistemos veiklai.

Kamertonai nepriverčia kūno gyti… veikiau jie sukuria sąlygas, kurios palaiko natūralius kūno savireguliacijos, atsipalaidavimo ir atsistatymo procesus.

Tai parodo, kad esant tinkamoms sąlygoms protas ir kūnas turi įgimtą gebėjimą palaikyti savo natūralius gijimo procesus.


SMEGENŲ BŪSENOS: BETA → ALFA → THETA → DELTA

Didžiausią dėmesį kreipiu į muzikos struktūrą, ritmą, vibraciją ir žodžius, nes žmogaus smegenys nuo budrumo iki miego natūraliai pereina kelias sąmonės būsenas.

Iš aktyvaus budrumo smegenų būsena pamažu leidžiasi žemyn, tarsi lėtai leistumeisi laiptais:
beta → alfa → teta → delta.

Iš analizuojančio proto – į atsipalaidavimą. Iš atsipalaidavimo – į sapnų pasaulį. Iš sapnų – į gilų, regeneruojantį miegą.

Ir nuo garsų, dažnių, ritmo bei žodžių priklauso, kokias būsenas mumyse aktyvuoja muzika.

Todėl mano kuriamų meditacijų temos niekada nėra atsitiktinės. Jos atspindi kolektyvinius ir vidinius procesus, į kuriuos einame tos kelionės metu.

Jeigu meditacijos metu užmigai — nesijaudink — nepasisekti negali. Tai yra signalas, kad tavo nervų sistemai buvo būtinas gilus poilsis. Kai pagaliau atsiranda saugi erdvė atsipalaiduoti — smegenys tuo pasinaudoja.

Tačiau net ir miego metu procesas nesustoja vykti.

Tai labai panašu į dainą, kurią išgirsti pirmą kartą. Iš pradžių ji tiesiog groja fone. Tu gali jos net sąmoningai neklausyti.

Bet jei tą pačią melodiją girdi daug kartų — vieną dieną pagauni save ją niūniuojant. Nors sąmoningai jos nesimokei, smegenys ją įsiminė.

Tas pats vyksta su meditacijomis, afirmacijomis ir garsinėmis būsenomis.

Dar geresnis pavyzdys — kai miegi ir tave pažadina garsas. Tai reiškia, kad smegenys net miego metu klausosi aplinkos. Garsas pasiekia mus giliau nei sąmoningas mąstymas.

Jis veikia keliais sluoksniais vienu metu: per vibraciją, ritmą, pasikartojimą.

Kai dar esame visiškai budrūs — protas analizuoja viską. Jis vertina, lygina, abejoja. Todėl meditacijos pradžioje vidinis balsas kartais prieštarauja tam, ką girdi.

Jei išgirsti afirmaciją: „Esu ramus“, protas gali atsakyti: „Ne, nesi."

Tai natūrali beta smegenų būsena — kurioje gyvename didžiąją dienos dalį — dirbdami, planuodami, spręsdami problemas, gyvenimo uždavinius ir nuolat apdorodami informaciją.

Bet kūnui atsipalaiduojant — protas pradeda rimti. Kvėpavimas lėtėja, raumenys suminkštėja, kūnas tampa sunkus ir judantis tarsi vanduo. Kartais net pradeda nykti kūno ribų pojūtis. Atrodo, kad plūduriuoji.

Tuomet smegenys pereina į alfa būseną.

Ir čia garsas jau pradeda veikti visai kitaip. Muzika pasirodo gilesnė, žodžiai praslysta pro vidinį kritiką ir nervų sistema pereina į ramybės režimą.

Vėliau ateina viena įdomiausių būsenų — theta.

Tai tarpinė erdvė tarp miego ir budrumo. Būsena, kurioje pasąmonė tampa itin atvira.

Tikriausiai visi atpažįstame tą akimirką, kai kūnas jau beveik miega, tačiau dar truputį girdi aplinką. Tarsi trumpam snūsteltum ant sofos po ilgos dienos.

Būtent šioje būsenoje garsai, mintys, vaizdiniai ir žodžiai įsitvirtina giliausiai. Todėl theta būsena vadinama viena stipriausių vidinio perprogramavimo erdvių.

Čia galima paleisti senas emocines programas, perimtus giminės modelius, vidinius įsitikinimus, senas reakcijas, iš esmės pakeisti pasaulio matymą. Tarsi išvalyti vidinį kompiuterį ir perrašyti jo operacinę sistemą.

Kartais kelionė tęsiasi dar giliau.

Žmogus visiškai užmiega ir smegenys pereina į delta būseną. Tai giliausia regeneracijos fazė. Čia sąmonė ilsisi, o kūnas intensyviai atsistato.



ŠIUOLAIKINIS PASAULIS IR NERVŲ SISTEMA

Šiandieniniame pasaulyje dauguma žmonių gyvena nuolatinės stimuliacijos apsuptyje: telefonai, informacijos perteklius, stresas, paviršutiniškas kvėpavimas ir paviršutiniškas poilsis.

Todėl nervų sistema retai pasiekia tikrai gilias regeneracines būsenas.

Meditacija iš esmės yra smegenų mokymas atsipalaiduoti. Kuo dažniau smegenys pereina į alfa, theta ir delta būsenas — tuo lengviau kūnas prisimena, kaip save reguliuoti natūraliai.

Kūnas pradeda gydyti save pats, nes pagaliau sukuriamos sąlygos organizmui grįžti į balansą.



MANO ASMENINĖ KELIONĖ

Ilgus metus gyvenau visiškai išsibalansavusioje nervų sistemoje.

Kūnas buvo pavargęs, viduje kaupėsi įtampa, o mano kasdienybę lydėjo įvairūs fiziniai skausmai, negalavimai, emocinis išsekimas ir nuolatinis jausmas, kad esu praradusi ryšį su savimi.

Daug metų ieškojau pagalbos klasikinėje medicinoje, bandžiau įvairius gydymo būdus, tačiau giliai viduje jaučiau, kad mano kūnas simptomų kalba bando pasakyti kažką daugiau.

Kartu su fiziniais sunkumais gyveno ir vidiniai — bejėgiškumas, gėda, kaltė, pyktis, nuolatinė įtampa ir jausmas, kad aš nebesu aš.

Tikriausiai kaip daugumai man įvyko lūžis tuo momentu, kai išrašyta antibijotikų ir nuskausminamųjų dozė peržengė mano sveiko proto ribas. Aš iki kaulų smegenų supratau, kad atėjo laikas ieškoti alternatyvos, antraip mano kūnas viso to neatlaikys.

Žinot… tas vidinis jausmas “Gana.”

Tą dieną pradėjau domėtis kvantine fizika, kamertonais, gydymu vibracijomis. Aš visiškai kasdien pradėjau nerti į informaciją ir taikyti įvairias vibracijas sau.

Tai kantrybės ir nuoseklumo reikalaujantis procesas.

Tačiau tik taip man pasisekė giliau pažinti savo nervų sistemą, sąmonę, garsą, poilsį ir pasąmonės veikimą — supratau, kad kūnas visada bando mus sugrąžinti į pusiausvyrą pats.

Nuo tos dienos per 7 metus neišgėriau nei vienos tabletės!

Ir kas patikėtų tokiu “stebuklu”, kad dabar esu sveikesnė nei buvau nuo vaikystės?

Tik tas, kuris pats perėjo tokį ar panašų kelią.



SMEGENYS MOKOSI PER KARTOJIMĄ

Mūsų smegenys yra nuostabios. Jos yra visa galinčios.

Mano giliausias suvokimas yra tas, kad jos mokosi per kartojimą. Kiekvieną kartą girdint tam tikrą garsą, būseną, žodžius ar mintį — neuroniniai ryšiai sustiprėja.

Todėl kantriai praktikuojant po kurio laiko mus užlieja ramybė, pasitikėjimas, sveikata ir vidinė tyla.

Gyvenimas pasidaro nebe priešas, o dovana, už kurią visa širdimi dėkoju kasdien.


KELI ŽODŽIAI IŠ ŽEMĖS PLANETOS PERPSEKTYVOS

Nesu gydytoja, psichologė ar medicinos specialistė.

Tikriausiai todėl, kad kai ieškojau sau pagalbos — po nesėkmingų apsilankymų įvairiuose kabinetuose, gyvenimas mane kažkodėl siuntė tiesiai į egzistencinę krizę. Tikriausiai žinojo, kad mano vidus žino geriau.

Visa tai, kuo dalinuosi, yra mano asmeninė patirtis, suvokimai ir praktikos, padėjusios geriau suprasti savo kūną, protą ir nervų sistemą.

O mano meditacijos ir tekstai irgi nėra receptai ir medicininė ar psichologinė pagalba. Tai labiau rezonansas tiems, kas jį jaučia.



NEPAMIRŠKIM IR SVEIKO PROTO

Draugai, visada prisiminkit, kad kiekvieno jūsų kelias yra individualus.

Todėl viską priimkit sąmoningai — klausantis ne manęs, mano meditacijų, tetų, dėdžių, bet svarbiausia ir pirmiausia - savo vidinio balso.

Svarbiausia prisiminkit, kad VISKAS yra įmanoma ir panacėja yra jumyse.

O bet tačiau… prieš “išskrendant į penktą dimensiją” pasitarkite su gydytoju arba vaistininku...